- rumžti
- rùmžti, -ia, -ė tr. šnek.
1. DŽ, NdŽ, Skr skusti (ppr. bulves), smarkiai gremžti.
2. DŽ imti nuo lauko, kasti (šakniavaisius): Toks gražus oras, tai visi tik rùmžia bulves Gs. Visą savaitę rùmžiau bulves atsidėjus, nei atsitiest negaliu Lkč.
3. kasti, rausti: Jis grabes par vasarą rùmžia ir turi pinigų Skr.
4. pešti, rauti: Aš rùmžiau žolės, t. y. pešiau J.
5. NdŽ, Vv smarkiai kasyti, trinti: Ale kad tu rùmži tą ranką, lyg susną gavus Br. Jau tep rùmžia, kad net kraujas bėga Šn. Netrukus prie ugnies atvėžlina, rumždamas šlaunį, vyriausias sūnus Simas P.Cvir. | refl.: Ko taip rumžiesi, lyg niežų turėdamas?! Kt. Vaikai rùmžiasi ir rùmžiasi Ig. Ko čia prie žmonių rùmžiesi?! Alk. Kiaulė rùmžiasi į sieną Grk.
6. dėvėti, trinti, plėšti: Ką tau laikys drabužis, kad tu diens į dieną rùmži! Jrb.
7. refl. DŽ grumtis, imtis: Ko judu čia rùmžiatės?! Žvr. Na, judu nesirùmžkita kai gaidžiai! Grš.
8. refl. nesutarti, ginčytis, rietis: Jis nuolatos rumždavosi su savo šešuru Mrj. Keli metai pešasi, rùmžiasi, ir nuo to nervai sukrinka Snt.
◊ káilį rùmžti mušti, perti: Su kančium rumžė kailį J.Jabl. Vaikui káilį rùmžė Nm.\ rumžti; aprumžti; išrumžti; nurumžti; prirumžti
Dictionary of the Lithuanian Language.